alàse , nm: alasi, alàsia, alàsiu, olasi Definition aràngiu burdu o aresti, genia de linna dereta (ma atrotigada) chi faet a mata fintzes manna, corgiolu birde, fògia ispinosa in is oros (in is cambos prus bàscios o candho est a prantone piticu) e frutighedhu (sa calidade fémina) a pibionedhu tundhu, orrúbiu, a gurdonedhu: faet in montes unu pagu artos / orruos de alasi = sas naes prus bassas de cust'àrbure segadas a ischimadura dae su truncu, manizadas pro fàghere frama meda Synonyms e antonyms arangiubburdu, banatuli, colóstiu, elatori, golosti, lauspinosu Scientific Terminology mtr, Ilex aquifolium Etymon srdn. Translations French houx commun, laurier piquant English holly Spanish acebo Italian agrifòglio German Stechpalme.

frúschiu 1 , nm: frúsciu 1, fruscru, fruscu Definition genia de tupighedha pitica, totu birde, cun is cambos chi parent fògias, punciudas chi punghent: faet unu frutighedhu tundhu orrúbiu (mela ’e frúschiu o meledha úrpina)/ ruju che f. = ruju meru, ruju cotu Synonyms e antonyms brúsciu 1, buscadinu, grúspinu 1, lauspinosu, melaevrúschinu, piscialetu, ruju 2, rúschiu, sorighina 1, spinadopis / cdh. pugniratzu Scientific Terminology rbl, Ruscus aculeatus Etymon ltn. *brusculum Translations French houx English butcher's broom Spanish rusco, arrayán silvestre Italian pungitòpo German Stachliger Mäusedorn.

golósti, golóstiche, golóstise, golóstiu , nm: bolostru, colóstiu, golostri, golostru Definition alàsiu, genia de linna tènnera (ma atrotigada de longu) chi faet a mata fintzes manna, corgiolu birde, fògia ispinosa in is oros (in is cambos prus bàscios ebbia o candho est a prantone minore) e (sa mata fémina) frutighedhu tundhu, orrúbiu: faet in montes unu pagu artos Synonyms e antonyms alase, arangiubburdu, banatuli, elatori, lauspinosu Sentences mi aiat frusciadu dae su litighedhu de sos golóstios in risposta a su giuilare meu (N.Falconi) Scientific Terminology mtr, Ilex aquifolium Etymon srdn. Translations French houx, laurier piquant English holly Spanish acebo Italian agrifòglio German Stechpalme, Ilex.

grúspinu 1 , nm: gruspis, grúspiu 1 Definition genia de tupighedha pitica, totu birde, cun is cambos chi parent fògias, puntudas, a ispina: faet unu frutighedhu orrúbiu, tundhu (mela ’e frúschiu o meledha úrpina, grúspina) Synonyms e antonyms brúsciu 1, buscadinu, frúschiu 1, melaevrúschinu, piscialetu, spinadopis / cdh. pugniratzu Scientific Terminology rbl, Ruscus aculeatus Etymon srd. Translations French houx English butcher's broom Spanish brusco Italian pungitòpo German Mäusedorn.

olósti, olóstiche, olóstiu, olóstri, olóstrighe, olóstriu, olóstru , nm: bolostru, colóstiu, cóstiu, golosti* Definition genia de linna chi faet a mata fintzes manna, corgiolu birde, fògia ispinosa in is oros (in is cambos prus bàscios o candho est a prantone piticu) e frutighedhu a pibionedhu tundhu, orrúbiu: faet in montes unu pagu artos Synonyms e antonyms arangiubburdu, banatuli, elatori, lauspinosu, oióstiri Scientific Terminology mtr, Ilex aquifolium Translations French houx English holly Spanish acebo Italian agrifòglio German Stechpalme.

«« Search again